Prevencinės programos

Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus 

Nuo gimdos kaklelio vėžio kenčia viso pasaulio moterys. Tai antra pagal paplitimą vėžio forma, diagnozuojama jaunesnėms nei 45 metų moterims. Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš trijų labiausiai pasaulyje paplitusių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Daugiau aukų pasiglemžia tik krūties ir plaučių vėžys. Gimdos kaklelio vėžio simptomai retai pastebimi, todėl ši liga vadinama „tyliąja“. Daugeliu atvejų nekontroliuojami ikivėžiniai pakitimai ir gimdos kaklelio vėžys vystosi ne vienus metus. PAP testas arba PAP tepinėlis – tai būdas patikrinti, ar nėra gimdos kaklelio vėžio. Gera žinia, kad reguliariai tikrinantis yra daug galimybių anksti diagnozuoti ligą ir imtis sėkmingų gydymo priemonių. Atliekant PAP tyrimą, paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai nuima kelias ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, jums bus nedelsiant pasiūlyta atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduotas galimas gydymas.

Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Mamografija – tai rentgenologinis krūtų tyrimas, kuriuo pagalba aptinkami smulkūs krūtų pakitimai. Daugiau kaip 70 procentų visų krūties vėžio atvejų aptinkama tarp vyresnių nei 40 metų moterų. Krūtų rentgenologinio tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1.5-2 metams. Tyrimai parodė, kad atliekant mamografinius tyrimus net 35 procentais sumažėja moterų mirtingumas nuo krūties vėžio. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografinis tyrimas atliekamas rečiau, nes krūties vėžys šio amžiaus moterims nėra dažna liga, be to, jų krūtų audinys yra tankus ir pakitimai darnat rentgenografinį tyrimą sunkiau pastebimi. Tačiau, esant krūties vėžio atvejų giminėje ( sirgo mama, sesuo…), moteris turėtų pradėti mamografinius tyrimus būdama jaunesnė, nei buvo jos giminaitė, kai jai nustatė krūties vėžio diagnozę.Taip pat siūlome atlikti krūtų rentgenogramas prieš pradedant pakaitinę hormonų terapiją.

Kadangi daugelio moterų krūtys prieš menstruacijas sustandėja, tinkamiausias laikas tirti krūtis tuoj pasibaigus menstruacijoms (pirmą savaitę). Apsilankymo pas gydytoją metu reikėtų turėti ankstesnes mamogramas (jei tokios buvo atliktos), kad būtų galima jas palyginti su naujomis.

Programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Storosios žarnos vėžys yra išsivysčiusiose šalyse dažniausiai pasitaikantis vėžinis susirgimas ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties priežastis tarp vyrų ir moterų. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Tad Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.

Programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). (išimti tą paveiksliuką, bet turėk jį jei prireiktų)

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Gydytojas kaip ir seniau įvertins elektrokardiogramą, ištirs lipidogramą, nustatys gliukozės koncentraciją kraujyje, o po programos atnaujinimo atsirado būtinybė tirti ir kreatinino koncentraciją kraujyje. Pagal gautų tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bei nustatoma maža ar vidutinė rizika (pacientas dalyvauti programoje kviečiamas po 4 m.), didelė rizika ( šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gyvensenos medicinos specialistą, tolimesnis vertinimas bus po 6 mėn.) ir labai didelė rizika (šeimos gydytojas išduos siuntimą pas kardiologą tolimesniam išsamiam tyrimui ir tolimesnis vertinimas po 6 mėn., tai pat išduos siuntimą pas gyvensenos medicinos specialistą).

Programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

Programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 proc. Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų – jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos , sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.

Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu.

Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.